Tarptautinė smurto prevencijos diena: iššūkiai ir galimybės teikiant pagalbą šeimoms

Minėdami tarptautinę smurto prevencijos dieną, dalinamės Alytaus miesto socialinių paslaugų centro administracijos ir Paramos šeimai padalinio specialistų patirtimi ir įžvalgomis apie iššūkius bei galimybes dirbant su šeimomis, kuriose taikomas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis.

„Nors apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis dažnai atrodo kaip pirmas žingsnis į saugumą, realybėje tai tik laikina priemonė. Tikrasis darbas prasideda tuomet, kai reikia padėti šeimai gyventi toliau – be smurto ir su viltimi keistis“, – sako direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui Vaida Čyžiūtė-Tatulienė.

Iššūkiai, su kuriais susiduriame

Smurtas artimoje aplinkoje yra vienas sudėtingiausių socialinių reiškinių, paliečiantis ne tik auką, bet ir visą šeimą, ypač vaikus.

Paramos šeimai padalinio vedėja Neringa Razdevičienė pabrėžia: „Mūsų padalinio darbuotojų komanda kasdien susiduria su įvairiais šeimų sunkumais – priklausomybėmis, smurtu, socialinių įgūdžių stoka, skyrybomis. Priklausomybės dažnai eina koja kojon su smurtu artimoje aplinkoje, todėl socialinių paslaugų poreikis yra labai kompleksinis.“

Praktinėje veikloje, teikiant socialinės priežiūros šeimoms paslaugas, matome ir kitus iššūkius:

• smurtautojo elgesys per trumpą laiką nesikeičia;
• orderis suteikia tik trumpalaikį saugumą;
• auka dėl emocinio ar ekonominio priklausomumo dažnai palaiko ryšį su smurtautoju;
• vaikai tampa „nematomomis aukomis“, o specialistams tenka subalansuoti tėvų teises ir vaikų interesus.

Atvejo vadybininkė Aura Mikelionienė papildo: „Net ir paskyrus orderį, neretai sudėtinga užtikrinti realų aukos ir vaikų saugumą. Smurtautojai kartais apeina apribojimus, sugrįžta į šeimos aplinką. O nukentėjusieji bijo bendradarbiauti dėl baimės, gėdos ar lojalumo smurtautojui. Todėl mums tenka nuolat balansuoti tarp pagalbos, apsaugos ir šeimos vidinių ryšių.“

Galimybės ir stiprybės

Nepaisant sunkumų, ši situacija suteikia galimybių stiprinti pagalbos sistemą:

• Tarpinstitucinis bendradarbiavimas – aiškesni algoritmai, bendri susitikimai, koordinacija.
• Kompleksinės paslaugos – psichologinė pagalba, priklausomybių gydymas, tėvystės įgūdžių stiprinimo programos.
• Pagalba vaikams – emocinės paramos stiprinimas, užimtumo veiklos, psichologo konsultacijos.
• Krizių centro pagalba – Alytuje veikiantis Šeimos krizių centras, suteikiantis saugią aplinką aukoms su vaikais.
• Darbas su smurtautojais – motyvavimas keisti elgesį, dalyvauti programose, stebėsena grįžus į šeimą.
• Darbuotojų kompetencijų stiprinimas – nuolatiniai mokymai, supervizijos, emocinės paramos užtikrinimas.

Vadovų atsakomybė

„Labai svarbu, kad mes, kaip socialinių paslaugų įstaigų administracija, ne tik reikalautume rezultatų, bet ir kurtume tokias sąlygas, kuriose socialiniai darbuotojai jaustųsi saugūs, palaikomi ir turėtų reikiamus išteklius padėti šeimoms. Kartais pokyčiai prasideda nuo paprasto žingsnio – sutelkus visus prie vieno stalo“, – pabrėžia direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui V. Čyžiūtė-Tatulienė.

Smurtas artimoje aplinkoje – ne tik individuali šeimos problema, bet ir socialinis reiškinys, reikalaujantis visos sistemos įsitraukimo.

„Ir nors kartais atrodo, kad judame labai lėtai, bet kiekvienas mūsų žingsnis – net ir mažiausias – yra labai svarbus. Ypač vaikams, kurie šiandien gyvena tose šeimose.“ – šiais žodžiais motyvavo direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui.

Šiandien kviečiame kiekvieną – specialistus, bendruomenę, visuomenę – prisidėti prie bendro tikslo: kurti aplinką, kurioje nėra vietos smurtui, o šeimos gali gyventi saugiai ir oriai.