Socialinis darbas – profesija ir pašaukimas

Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos iniciatyva nuo 2004 metų kiekvienais metais  rugsėjo 27 d. Lietuvoje minima socialinių darbuotojų diena. Socialinio darbo pradžia Lietuvoje laikomi 1990-1991 metai. 1993 metais įvyko pirmasis Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos suvažiavimas. Socialinio darbo pradininku laikomas šv. Vincentas Paulietis: kunigas pamokslininkas, labdaros organizacijų globėjas, gyvenęs XVI a. Prancūzijoje.

Šv. Vincentas Paulietis – meilės artimui šventasis, skatino žmones vadovautis krikščioniškais pagalbos principais: rūpintis žmogaus kūnu ir siela. Jis teigė, kad gerieji darbai kūnui: išalkusį pavalgydinti, ištroškusį pagirdyti, vargšą aprengti, keleivį priglausti, kalinį sušelpti,  ligonį aplankyti, mirusį palaidoti. Gerieji darbai sielai: nemokantį pamokyti, abejojančiam patarti, nuliūdusį paguosti, pikta darantį sudrausti, įžeidimus atleisti, nuoskaudas nukęsti, melstis už gyvus ir mirusius.

VšĮ Alytaus miesto Socialinių paslaugų centro Paramos šeimai padalinyje dirba socialiniai darbuotojai, kurie teikia pagalbą sunkumų patiriančioms  šeimoms. Šeima –  visuomenės ir  valstybės pamatas, kurią sudaro tėvas, motina, vaikai ir artimieji (seneliai, dėdės, dėdienės,  pusseserės, pusbroliai).

Socialinio darbo tikslas – padėti šeimai įgyti naujų funkcionavimo įgūdžių, pagerinti tėvystės įgūdžius, padėti patenkinti būtiniausius šeimos poreikius (pagal  A. H. Maslow piramidę): fiziologinius, saugumo, meilės ir emocinių ryšių (socialinius), savigarbos ir pagarbos, savirealizacijos ir užtikrinant   vaiko ir šeimos gerovę.

Socialiniai darbuotojai  teikia   kompleksines paslaugas/ pagalbą šeimai: konsultuoja šeimos narius jiems aktualiais klausimais, informuoja šeimą reikiamai pagalbai gauti, nukreipia,  padeda ir tarpininkauja sprendžiant iškilusias problemas (iškilus poreikiui palydi, užregistruoja pas specialistus, tvarko  pinigų apskaitą,  padeda susitvarkyti dokumentus  socialinei paramai gauti, maisto paramai gauti, organizuoja paramą būstui, baldams, drabužiams, avalynei įsigyti, sprendžia kitus klausimus.  Taip pat  organizuoja švietėjišką – prevencinę veiklą, siekia įtraukti šeimą į bendruomenės veiklą, ugdo šeimos motyvaciją savarankiškai spręsti iškilusius  sunkumus bei prisiimti atsakomybę už elgesį ir  sprendimus

Socialinio darbuotojo kertinis akmuo – kontakto  su šeima užmezgimas (bendravimas), nes daugelis sunkumus  patiriančių šeimų linkę į izoliaciją,  į priklausomybes, gyvena savitą gyvenimo būdą, neturi noro ir tikėjimo,  kad  gyventi galima geriau, gražiau, todėl reikia laiko, kad šeima įgytų pasitikėjimą socialiniu darbuotoju, šeimos motyvacijos ir ryžto žengti mažus žingsnelius problemų (problemos) sprendimo link.

Socialinis darbuotojas, teikiantis kompleksines paslaugas / pagalbą šeimai turi daug vaidmenų – koordinatorius, konsultantas, informatorius,  tarpininkas, gynėjas, vertintojas,  mokytojas, elgesio keitėjas, įgalintojas, užtarėjas. Socialiniame darbe socialinis darbuotojas taiko įvairius darbo metodus: individualų ir grupinį (su tėvais ir vaikais), komandinį ir bendradarbiavimo (su socialiniais darbuotojais ir   socialiniais partneriais).  Socialinis darbuotojas socialiniame darbe integruoja  žinias, įgūdžius ir vertybes. Jis turi turėti tris pagrindines dorybes tikėjimą, viltį ir meilę bei Gailestingojo Samariečio bruožus: akylumą, pasiaukojimą ir ryžtą, norą ir drasą bei gailestingumą pagalbos stokojančiai šeimai/ šeimos nariui.

Socialinis darbas – ne tik profesija, bet ir pašaukimas.

Straipsnį parengė: socialinė darbuotoja darbui su šeimomis Vilma Aliulienė