Vasaros stovykla 2022 m. liepos 25 – 29 d.d.
Liepos 25 dieną Alytaus socialinių paslaugų neįgaliųjų dienos centro lankytojai dalyvavo dailės terapijos užsiėmime. Jos tikslas buvo atsikratyti susikaupusių neigiamų emocijų ir jausmų bei atsipalaiduoti ir prisiminti tai, kas tolimoje praeityje ar paskutiniu metu buvo įdomiausia ir maloniausia. Neįgaliųjų centro kiemelyje, paslaugų gavėjai vizualizavo savo prisiminimus, piešė juos ant popieriaus juostos ir lapų molbertuose, kurie vėliau buvo patalpinti parodoje.
Antradienį skyrėme muzikai ir šokiams. Kadangi ši diena sutapo su Onų vardadieniu, muzikos vadovė supažindino paslaugų gavėjus su Punioje pravesta Oninių švente ( parodė video medžiagą) ir pakvietė pasilinksminti centre. Visi dainavo, grojo, šoko. Ypač geros nuotaikos buvo senyvo amžiaus paslaugų gavėjai, kurie prisiminė jaunystės akimirkas. Mokinukai taip pat nestokojo energijos, šypsenų ir kūrybingumo. Šią linksmą dieną prisiminsime ilgai.
Trečiadienis – žaidimų ir sporto diena. Paslaugų gavėjai galėjo save išbandyti smiginio, žiedų mėtymo, kamuoliuko mėtymo į taikinį, krepšinio ir estafečių rungtyse. Negalintys aktyviai judėti mėgavosi stalo žaidimais.. Visi – darbuotojai, ir paslaugų gavėjai, linksmai leido laiką, įsitraukė į sportines rungtis ir varžėsi vieni su kitais. Nugalėtojams buvo įteiktos padėkos ir saldžios dovanėlės.
Ketvirtadienį buvo organizuota išvyka po gimtąjį Alytų, su sunkią fizinę negalią turinčiais paslaugų gavėjais, kurie aplankė miesto sodą ir Anzelmo Matučio sodybą bei memorialinį muziejų. Ši išvyka buvo įsimintina tuo, kad kai kuriems paslaugų gavėjams ji buvo pirmutinė, kurios metu suteikta galimybė pasigrožėti miesto sodo paminklais,augmenija ir gyvūnais (gausu paukščių ir voverių), o taip pat susipažinti su Alytuje gyvenusio ir kūrusio A.Matučio gyvenama aplinka, biografija ir kūryba.
Paskutinę savaitės dieną – penktadienį vykome į Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejų. Muziejuje saugoma didžiausia Lietuvoje zoologinė kolekcija, kurią apžiūrint susipažinome su Lietuvos gyvūnų įvairove ir jos pokyčiais. Grįžtant sustojome pailsėti ir pasigrožėti Nemuno vingiu nuo Balbieriškio atodangos.
Stovyklos tikslas buvo suteikti galimybę neįgaliesiems gyventi visavertį gyvenimą, įsijungti į įvairias veiklas ir siekti tų pačių tikslų, kurių įprastai siekia visi žmonės – tai savęs ir kitų pažinimo ir savirealizacijos veiklose.
