Socialinių paslaugų centro istorija

2021, 6 gruodžio | Naujienos

Artėjanti metų pabaiga norom-nenorom nuteikia prisiminti praėjusius metus. Tačiau ateina akimirka, kai norisi stabtelti ir  prisiminti visą dešimtmetį: nuo ko ir kaip prasidėjo Alytaus miesto socialinių paslaugų centro istorija.

Paprasčiausias būdas tai padaryti – pokalbiui  prie virtualaus kavos puodelio pakviesti įstaigos senbuvius. Tad susipažinkime: pokalbyje dalyvauja Milita Jeruševičienė, socialinio darbuotojo padėjėja, Ilona Kislienė, atvejo vadybininkė, Ona Žagarė, socialinio darbuotojo padėjėja, Aldona Žygienė, valytoja, Ingrida Stankevič, socialinio darbuotojo padėjėja ir šių eilučių autorė Asta Graužinienė, direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui. Visi prisiminimai tai beveik istorija, kaip į Alytų atėjo socialinis darbas.

Iš Militos prisiminimų. Alytuje 1991 m. įkuriamas Lietuvos neįgaliųjų specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ Alytaus skyrius. Jo kūrėja ir pirmoji vadovė  Sabina Bitinienė. 1998 m. įkurtas pirmasis Alytuje neįgaliųjų dienos užimtumo centras, iš pradžių vietą suradęs Alytaus jaunimo centre. Čia Milita ir pradėjo savo darbinę karjerą. 2008 m. rugsėjo 19 dieną  iškilmingai atidaryta viešoji įstaiga „Mūsų atgaiva“. Įgyvendinus Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Alytaus miesto savivaldybės finansuojamą projektą, įkurtas modernus centras, teikęs dienos socialinės globos paslaugas Alytaus miesto gyventojams su intelekto sutrikimais. Įstaigos steigėjai – Alytaus miesto savivaldybės taryba ir visuomeninė organizacija specialiosios kūrybos draugija Alytaus „Guboja“. S. Bitinienė vadovavo šiai įstaigai iki 2009 m.

Milita ir toliau dirbo socialinio darbuotojo padėjėja. Socialinis darbas mieste buvo dar labai jaunas, bet Militos stiprybė buvo: jau įgyta patirtis, kaip dirbti su žmonėmis, turinčiais negalią, gebėjimas rasti kiekvienam mielą veiklą, pamokyti neįgaliuosius rankdarbių. Milita, kaip visada, santūri, daug nekalba. Tik tarsteli: „Jūs ir pati viską žinot, daug kartu nuėjom“.

Ir tikrai VšĮ „Mūsų atgaiva“ vadovauti pradėjau 2009 m rugsėjo 16 d. Prieš tai, nuo  2000 metų apie dešimt metų valstybės tarnyboje, o būtent, Alytaus apskrities viršininko administracijos Socialinių reikalų, kultūros ir švietimo departamente. Tai buvo neįkainojama patirtis, susipažįstant su socialinio darbo teisinė baze, Tuo metu socialinio darbo išsilavinimą dar mažai kas beturėjo. Socialiniams darbuotojams – praktikams, neturintiems socialinio darbo išsilavinimo, buvo organizuojami mokymo kursai bei suteikiamos kvalifikacinės kategorijos, atspindinčios jų profesinę kompetenciją. Teko dalyvauti visos Pietų Lietuvos socialinių darbuotojų pirminėje atestacijoje. Darbas VšĮ „Mūsų atgaiva“ tapo praktine socialinio darbo mokykla. Praktikos ir mokiausi iš tokių žmonių su patirtimi kaip Milita. Šiandien Milita jau pensijoje, tačiau toliau tęsia darbą Šeimos krizių centre. Ji su meile prisimena darbą su neįgaliaisiais., tačiau gyvenimas atneša savus pokyčius.

Nuo 2003 m. gruodžio 17 d.  Lelijų g. 44 savo veiklą pradeda viešoji įstaiga „Vilties pastogė“. Jai vadovavo Gita Špucienė.  Įstaiga teikė specialiąsias socialines paslaugas Alytaus miesto gyventojams – sutrikusio intelekto, kitą sunkią ir visišką negalią turintiems, bei senyvo amžiaus asmenims, jų šeimų nariams (globėjams) ir pagal sutartis kitiems paslaugų užsakovams. Įstaiga įsikūrė netoli miesto centro, ramioje pušyno apsuptyje, ant Nemuno kranto. Viešosios įstaigos steigėjai – Alytaus miesto savivaldybės taryba; Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ Alytaus padalinys. Įstaigos veiklos rūšys: socialinė priežiūra: pagalba į namus; socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas. Socialinė globa: dienos socialinė globa institucijoje; dienos socialinė globa asmens namuose; trumpalaikė socialinė globa. Įstaigoje buvo lavinami ir palaikomi higieniniai, buitiniai, socialiniai įgūdžiai, vykdoma darbinė veikla.

Prisimena Onutė. „ Dirbau IKI parduotuvėje, darbas sunkus. Pradėjau mąstyti, ką daryti toliau. Čia viena gera pažįstama papasakojo, kad Lelijų gatvėje yra nauja įstaiga, ieško naujų darbuotojų, reikės dirbti su neįgaliais žmonėmis. Atėjau pabandyti. Administracijoje buvo trys darbuotojos, o mūsų, teikiančių paslaugas, gal septynios. Buvo neįprasta ir sunku vienoje vietoje matyti tiek daug negalios ištiktų žmonių. Blogas pagalbininkas darbe man buvo gailestis ir per didelė atjauta: parėjus namo verkdavau.  Išbandžiau darbą neįgaliųjų dienos centre, kur reikėjo ne tik pažinti klientus, bet ir rasti jiems užimtumo veiklas. Paskui pradėjau teikta paslaugas žmonėms namuose. Mane šitas darbas ir džiugina, ir liūdina. Smagiausia, kai tavo klientas tavęs laukia, klausia, kada ateisi kitą dieną. O neramu, kai žinai, kad jis vienas, niekas neaplankys, o tavęs laukia kitas klientas. Pareini namo ir būna neramu: kaip ten tas žmogus laikosi. Kitą dieną bėgte bėgi pas klientą. Liūdniausia būna, kai vieną dieną tenka palydėti anapilin.

Šiandien mūsų paslaugos labai pasikeitė: tapo daug geresnės, mes žmonėms turime ką pasiūlyti. Jie senatvėje ir negalioje nepalikti vieni. Gaila, kad laikmetis pakoregavo mūsų Socialinės globos padalinio darbą: tapome daugiau telefoniniu kolektyvu: visas mūsų bendravimas vyksta telefonu, kompiuteriu. O kartais taip norisi su kolegomis gyvai pabendrauti. Jaučiu ir savo indėlį į bendrą darbą: ne vienam,  padėta, pagelbėta, išklausyta. Yra ir grįžtamasis ryšys- pablogėjo sveikata, mūsų visų darbuotojų problema yra stuburo ligos, nes ir kelti žmogų, ir paversti jį reikia profesionaliai. Dabar atsirado daug naujų slaugymo priemonių, dirbti darosi lengviau. Šiandien žinau viena: profesionalu ne gimstama, juo tampama“.

2011 m. birželio 16 d.  viešoji įstaiga „Vilties pastogė“ po reorganizacijos tampa VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centru. Centras po savo sparnu priėmė dar dviejų įstaigų darbuotojus.

Alytaus mieste 2001 metais spalio 24 d. buvusiame Alytaus miesto šilumos tinklų profilaktoriume, įkurtas  VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centras. Steigėjas – Alytaus miesto savivaldybė. Įstaigos veikla buvo labai įvairi: tai – socialinės, medicininės, svečių namų, sporto paslaugos ir kt. Tarp socialinės veiklos krypčių buvo priežiūra (pagalba) ir dienos socialinė globa asmens namuose. 2011 m. balandžio 1 d. padalinys, teikiantis paslaugas į namus, kartu su vadove Rūta Žvaliauskaite  buvo perkeltas į Alytaus miesto socialinių paslaugų centrą.

Prisimena Ingrida, ir šiandien tebedirbanti Socialinės globos padalinyje. „Kai pradėjome dirbti Alytaus miesto socialinių paslaugų centre buvo daug nežinomybės. Gelbėjo tai, kad atėjome kartu su savo vadove Rūta, kuri gražiai išspręsdavo visas problemas ir visada mus palaikė. Laikui bėgant darbas labai pasikeitė, padidėjo reikalavimai mūsų teikiamai paslaugai. Mūsų teikiama paslauga dabar yra sertifikuota, gavusi tarptautinį Equass kokybės sertifikatą, todėl žinoti reikia labai daug, reikalavimai dideli. O mes tik norime, padėti žmogui, kad jam lengviau ir geriau būtų gyventi. Kartais sunku būna susidoroti su visomis užduotimis, kartais tiesiog pavargstame.“

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje nuo 2007 m. dirbo socialinės darbuotojos, teikiančios paslaugas socialinės rizikos šeimoms. 2011 m. socialinės darbuotojos darbui su rizikos šeimomis irgi buvo perkeltos į Alytaus miesto socialinių paslaugų centrą.

Kalbinu Iloną: „Socialinį darbą pradėjau dirbti nuo 2007 metų Alytaus miesto Socialinės paramos skyriuje. Darbas buvo su socialinės rizikos šeimomis (dabar šeimomis, patiriančiomis problemas). Nuo 2011 metų socialiniai darbuotojai, dirbantys su šeimomis, pradėjo dirbti VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centre. Pirmas įspūdis, atėjus į įstaigą, buvo geras, bet išskėstomis rankomis nieks nelaukė: reikėjo įrodyti, kad išmanom savo darbą. Taip ir atsidūriau šioje įstaigoje. Socialiniai darbuotojai tada dirbo ir su rizikos šeimomis ir dar aštuonis metus dirbome mūsų įstaigos vaikų dienos centre, ruošėme įvairias šventes vaikams, jų tėvams, organizavome išvykas, skaitėme įvairias paskaitas, buvo daugybė įvairių veiklų su vaikais. Tai buvo gana sudėtingas ir sunkus laikas.

 Mūsų Paramos šeimai padalinio darbuotojos visada buvo draugiškos ir viena kitą palaikančios. Mūsų darbe vyko daug pokyčių. 2018 m. darbe su šeimomis atsirado atvejo vadyba, o aš nusprendžiau išbandyti savo jėgas kitoje darbovietėje. Nuo 2018 m. liepos 11 d. išėjau dirbti į Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių.  Šiandien esu dėkinga dabartinei centro vadovei Eglei Teresevičienei, kad manimi patikėjo ir vėl priėmė dirbti, nes supratau, kad mano vieta yra čia. Sugrįžau 2020 m. rugpjūčio 4 dieną. Buvau labai šiltai sutikta kolektyvo, esu labai už tai dėkinga.

Norisi su džiaugsmu prisiminti darbines akimirkas, kai dirbant su problemine šeima pasieki tam tikro rezultato, kuris palengvina šeimos socialinį gyvenimą, išnyksta kai kurios problemos, pagerėja šeimos gyvenimo kokybė. Kai mąstau apie ateitį, galvoju, kad ir toliau norėčiau dirbti socialinį darbą šioje įstaigoje, padėti kiek galima daugiau ir kokybiškiau savo klientams, man patinka būti „arti“ kliento, palaikyti kuo ilgesnį ryšį su juo, jaustis jam reikalinga. Tai suteikia tikrai daug džiaugsmo darbuotojui.  Aš kaip senbuvė, jei taip galima pasakyti, labai džiaugiuosi mūsų centru, kad toks yra mūsų mieste, jo veikla, galimybe žmonėms gauti taip svarbias socialines paslaugas, reikiamą pagalbą čia ir dabar. Centro darbuotojai yra labai geranoriški, draugiški, šilti, empatiški klientams, neabejingi  svetimam skausmui“.

2014 m. kovo 1 d. Alytaus miesto tarybos sprendimu sujungtos po vienu stogu esančios dvi įstaigos – VšĮ „Mūsų atgaiva“ ir VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centras. Po tuo vienu stogu atsirado daug padalinių: Neįgaliųjų ir vaikų dienos centrai, Paramos šeimai padalinys, Socialinės globos padalinys, buvo išduodama kompensacinė technika.

Pasakoja Aldona. „Į VšĮ „Mūsų atgaiva“ atėjau  2011 m. Labai džiaugiausi, kad manim patikėjo ir priėmė, todėl dirbau taip, kad nenuvilti pasitikėjimo. Pirmas prisiminimas: buvo švenčiamas kliento gimtadienis ir tai buvo visos bendruomenės šventė. Buvo taip jauku ir paprasta. Ir aš iškart pasijutau bendruomenės dalimi. Labai įsiminė Stasio Mikalonio sukurta neįgaliųjų kapela, gražios šventės įstaigoje. Mūsų įstaiga vis didėjo ir klientų, darbuotojų, renginių gausėjo. Patinka mugės su neįgaliųjų darbais. 2019 m išėjau į pensiją, bet taip norisi dar pabūti čia. Jaučiuosi, kad centre daugiau gavau pati, nei daviau. Išsinešiu šviesius, gražius prisiminimus.“

Dabar rašome naują įstaigos istoriją. 2018 m. įstaigai pradėjo vadovauti Eglė Teresevičienė. Jauna vadovė pradėjo kurti inovatyvios, šiuolaikiškos įstaigos viziją. Ir ne tik kurti, bet ir įgyvendinti. Centro laukia dideli pokyčiai, didėja teikiamu paslaugų įvairovė, keičiasi pats centras, bet darbo esmė išlieka tapti: įvairiose situacijose padėti žmogui. Centro kolektyvas dirba miesto gyventojams.

Asta Graužinienė, direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui