Apie žmogų, kuris yra didelis

2021, 28 gegužės | Naujienos

Nuostabaus grožio gegužės diena pakvietė pokalbiui su ištikimiausia Neįgaliųjų  dienos centro lankytoja Alvida Tiauteriene ir jos dukra Irma Šilanskiene. Susėdę ant suoliuko šalia fontano neskubriai prisimenam Alvidos jaunystės laikus, praeitį. Moteris yra kilusi iš Radžiūnų, dirbo telefoniste, vėliau ligoninėje. Kaip pati sako: „Dirbau paprastus darbus“. Būdama 23-jų sukūrė šeima, susilaukė  dviejų vaikų. Šiandien alytiškė dukra Irma  – visa jos atrama, o sūnus Londone begyvenąs. Alvida pasakojo apie didelį mamos ilgesį ilgai nematytam savo vaikui. Net skauda, rodos. Alvidos galvoje daug prisiminimų apie tuos, anuos laikus, buitį, sunkumus. Dukra Irma prisimena, kaip kartu valgyti gamindavo ir būtinai pagal naują receptą. Alvida gražiai mezgė, Irmai nepavyko taip gražiai išmokti, bet su meile prisimena mamos megztus daiktus.

Neįgaliųjų dienos centrą Alvida Tiauterienė lanko nuo 2014 metų. Taip jau yra, kad Alvida sunkiausiai pakelia vienatvę.  Anapilin išėjus vyrui, pradėjo liūdėti, savuose namuose jautėsi negerai. Dukra pradėjo ieškoti išeities. Rado informaciją apie VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centrą ir pagalvojo kad norėtųsi mamai paslaugų į namus. Tačiau apsilankius įstaigoje ir pabendravus su Alvida, jos dukra, centro direktorė pasiūlė: „O Jūs pabandykite lankyti Neįgaliųjų dienos centrą“. Ir štai Alvida čia jau septinti metai.  Gražiai stebina Alvidos veiklumas: pradžioje lyg ir suabejodavo, kad nesuspės, nepavyks – aplink visi jaunesni, vikresni. Bet su laiku darbuotojos suprato, kad Alvidos kruopštumas, darbštumas atperka lėtesnį darbą.

Dažnai einant per centrą matai palinkusią Alvidą tai piešiančią, tai prie sauso vėlimo.

Labai dažnai ji sėdi pas užimtumo specialistą Kęstutį Šlekį ir ramiai stebi laidas lietuvių ir rusų kalbomis apie keliones ir maisto gaminimą. Kartais  žiūri lietuviškus filmus.

Nepasimiršta Alvidos aktyvumas dalyvaujant smiginio varžybose, kur visai neprastai sudalyvaudavo.  Ji pati pirmoji kviečia visus pasivaikščioti: „Ko gi čia sėdit, einam – lauke toks geras oras“.

Na o šiandien darbuotojos ruošiasi Neįgaliųjų dienos centro lankytojų darbų parodai ir joje bus nemažai Alvidos darbų, atliktų įvairia technika.

Gal kam nors ateis mintis: „O kodėl rašome apie Alvidą Tiauterienę?“ Ji yra vyriausia mūsų dienos centro lankytoja, o dar vienas įdomus dalykas: per visą karantiną, kai visi, įvairaus nerimo pilni, sėdėjo namuose, Alvida pasirinko lankyti dienos centrą. Ir lankė jį nepraleisdama nei vienos dienos. Anot jos: „Vienatvė namuose man baisesnė už ligą“. Alvida gražiai pasakoja ir apie savo kaimynes, su kuriomis, parvežta iš centro, dar suspėja pabendrauti ir pasivaikščioti.

Dukra tarsteli: „Ką gi čia rašyti; mano mama paprastas žmogus, apie didelius žmones rašykit“. Ir čia belieka užbaigti filosofine  mintimi: maži žmonės Alytaus socialinių paslaugų centre mums yra dideli…