VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkės Inga Remeikienė ir Vilma Rutkauskienė skaitė pranešimus ir dalijosi patirtimi aktualiomis temomis.
Inga Remeikienė pristatė naują inovatyvų metodą, taikomą dirbant socialinį darbą su šeimomis – šeimos konferenciją. „Šeimos konferencija“ – tai įrankis, kurį taikant, vaikui iškilusius sunkumus, galima spręsti įgalinant pačią šeimą. Jį taikant siekiama ieškoti šeimos paramos išteklių tarp išplėstinės šeimos, bei kitų šeimai – ypač vaikui, svarbių asmenų, kurie įsitraukia į šeimos situacijos sprendimą. Tikslas įgalinti šeimą priimti sprendimus ir siūlymus dėl savo problemų sprendimo.
Į Lietuvą šį metodą atvedė ir jo sklaida bei įsitvirtinimu rūpinasi Klaipėdos labdaros ir paramos fondas „Dienvidis“. „Šeimos konferencijos“ metodas pradėtas vystyti nuo 1980 metų Naujojoje Zelandijoje, stebint maorių šeimos kultūrą ir šeimos ginčų sprendimo tradicijas, o pradėtas taikyti 1989 metais įvairiose šalyse. Šiuo metu metodą taiko apie penkiasdešimt šalių. Šeimos konferencijos metodu siekiama išsaugoti vaiką šeimoje, su vaiko gerove susijusias problemas išspręsti artimos ir išplėstinės šeimos rate, nesikišant institucijoms (arba specialistų labai ribotai), išsaugant šeimos paslaptį bei konfidencialumą. Metodas paremtas Vaiko teisių konvencija.
Užsienio praktikoje metodas yra labai veiksmingas, nes sprendimai ir siūlymai pateikiami pačių šeimos narių. Tai „minkštas metodas“ kitose šalyse taikomas dar nepradėjus AV proceso, šeima turi būti suinteresuota, kad nepatektų į specialistų ir įstaigų akiratį ir savo pastangomis išspręstų kylančius sunkumus. Kuomet šeimai kyla klausimų, jų negali išspręsti savarankiškai (ugdymo įstaigose, vaikų dienos centruose)Šeimos konferencijos metodas gali būti taikomas kaip šeimos terapijos priemonė ir kaip žaidimas.
Išskirtinumas, kad įtraukiamas vaikas ir koordinatorius daug bendrauja su vaiku, dalyvauja išplėstinė šeima ir kuo mažiau specialistų. (aktualu švietimo įstaigose, vaikų dienos centruose). Išgirstamas vaiko balsas.
Vilma Rutkauskienė kalbėjo darbo aplinkos svarbą. Specialistė aptarė ir išdiskutavo pagrindinius darbo aplinkos kriterijus, nes, kaip žinia darbe praleidžiame didžiąją savo gyvenimo dalį – vidutiniškai 8-9 valandas per dieną, 5 dienas per savaitę. Kriterijai, kurie leidžia įsivertinti darbo aplinką yra šie: darbuotojo nuomonės vertinimas; atviras bendravimas; darbo bei asmeninio gyvenimo balansas; tobulėjimas; įvertinimas; abipusis atgalinis ryšys; vieningas kolektyvas. Diskutuojant buvo prieita nuomonės, kad galbūt ne visais atvejais įmanoma, kad darbo vieta būtų tobula ir atitiktų visus pozityvios aplinkos kriterijus, tačiau labai svarbu, kad darbuotojas jaustųsi vertinamas, motyvuotas pakankamai dirbti, kad kartu būtų pasiekti didžiausi organizacijos tikslai.
