Atvejo vadybininkė Ilona Kislienė parengė pranešimą apie vykusius mokymus tema: „ Šeimos konsultavimo įgūdžių stiprinimas“. Mokymus vedė VšĮ Šeimos santykių instituto lektorės Roma Šerkšnienė ir Živilė Kėrytė (Kaunas).  

Mokymuose buvo diskutuojama apie tai, kaip labai svarbu atsakingai taikyti darbo su šeima metodus,  bendravimas su šeima turi būti labai aiškus, emocionalus, labai svarbu stebėti vaikų ir tėvų santykį, būtina atkreipti dėmesį kaip bendravimo metu jaučiasi vaikai, ar šeimos nariai rodo pagarbą vieni kitiems, kiekvieną šeimos narį reikia palaikyti neutraliai ir lygiaverčiai.

Konsultuojant šeimą yra svarbu tyrinėti šeimos sunkumus, kad šeima atsakydama į pateiktus klausimus kartu gautų ir naujos informacijos apie savo rūpesčius, įsitikinimus, elgesį ir santykius. Atkreipti dėmesį į „pavyzdinius žodžius ar pasikartojančias frazes, kurias šeimos nariai vartoja situacijai ir vienas kito elgesiui apibūdinti. Svarbu stebėti šeimos sąveikas, mažiau dėmesio skiriant turiniui.

Patartina  naudoti cirkuliarius klausimus, kurie yra apie  jausmus ir padeda suprasti elgesio prasmę ir motyvus, kartu didinant kliento savęs supratimą. Refleksiniai klausimai padeda orientuotis į ateitį, skirti tam, kad būtų galima apsvarstyti alternatyvų elgesį ateityje. 

Diskutuota apie psichoedukacinio pokalbio tikslą. Labai svarbu:  Priėmimas ir supratimas (empatija), normalizavimas (krizes, paauglystės iššūkius, netektis, kitus vaikų elgesio sunkumus patiria dauguma šeimų). Išskyrus smurtą prieš asmenį; suteikti informacijos apie vaikų poreikius, tėvų vaidmens reikšmę, pagalbos formas ir naudą; Paskatinti šeimą kreiptis pagalbos.

Specialistui yra labai svarbu ir būtina išklausyti tėvus dėl kokio sunkumo kreipėsi: pasvarstyti, suteikti informacijos tėvams (šviesti tėvus) dėl kokių priežasčių gali kilti šeimos nario ir (ar) visos šeimos sunkumai; kuo svarbu kilusius sunkumus spręsti dabar? Jei sunkumai nesprendžiami, su kuo susidurs ateityje? kas ir kuo galėtų padėti? (t. y. kuo konkretus specialistas gali padėti jų atveju).

2024 m. lapkričio 28 d. VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro darbuotojai: Ineta Ulčickienė, Aura Mikelionienė ir Neringa Radzevičienė vyko į Kalvarijos socialinių paslaugų centro Krizių centrą, siekdamos pasidalinti gerąja patirtimi ir pasisemti įkvėpimo tolimesnei profesinei veiklai. Vizito metu buvo aptartos aktualios temos, susijusios su socialinių paslaugų teikimu krizę patiriančioms šeimoms, kylantys iššūkiai, su kuriais susiduria specialistai kasdieninėje veikloje. Bendraudamos su centro darbuotojais buvome išsamiai supažindintos su jų taikomomis praktinėmis metodikomis, kuriomis siekiama padėti šeimoms išsaugoti emocinį stabilumą, gerinti socialinius įgūdžius, skatinti jų integraciją į visuomenę bei stiprinti savipagalbos gebėjimus. Taip pat aptarėme sėkmingai įgyvendintus projektus ir galimybes bendradarbiauti ateityje. Šis vizitas buvo ne tik vertinga profesinio augimo galimybė, bet ir puikus būdas užmegzti ryšius su bendraminčiais, kurie dirba šioje sudėtingoje, tačiau itin reikšmingoje srityje. Grįžome praturtėję naujomis idėjomis bei motyvacija prisidėti siekiant teigiamų pokyčių krizę išgyvenančios šeimos gyvenime.

Atvejo vadybininkė Ilona Kislienė parengė pranešimą apie vykusius mokymus tema: „ Šeimos konsultavimo įgūdžių stiprinimas“, kuriuose dalyvavo visi Paramos šeimai padalinio darbuotojai. Mokymus vedė VšĮ Šeimos santykių instituto lektorės Roma Šerkšnienė ir Živilė Kėrytė (Kaunas).  

Mokymuose buvo diskutuojama apie tai, kaip labai svarbu atsakingai taikyti darbo su šeima metodus,  bendravimas su šeima turi būti labai aiškus, emocionalus, labai svarbu stebėti vaikų ir tėvų santykį, būtina atkreipti dėmesį kaip bendravimo metu jaučiasi vaikai, ar šeimos nariai rodo pagarbą vieni kitiems, kiekvieną šeimos narį reikia palaikyti neutraliai ir lygiaverčiai.

Konsultuojant šeimą yra svarbu tyrinėti šeimos sunkumus, kad šeima atsakydama į pateiktus klausimus kartu gautų ir naujos informacijos apie savo rūpesčius, įsitikinimus, elgesį ir santykius. Atkreipti dėmesį į „pavyzdinius žodžius ar pasikartojančias frazes, kurias šeimos nariai vartoja situacijai ir vienas kito elgesiui apibūdinti. Svarbu stebėti šeimos sąveikas, mažiau dėmesio skiriant turiniui.

Patartina  naudoti cirkuliarius klausimus, kurie yra apie  jausmus ir padeda suprasti elgesio prasmę ir motyvus, kartu didinant kliento savęs supratimą. Refleksiniai klausimai padeda orientuotis į ateitį, skirti tam, kad būtų galima apsvarstyti alternatyvų elgesį ateityje. 

Diskutuota apie psichoedukacinio pokalbio tikslą. Labai svarbu:  Priėmimas ir supratimas (empatija), normalizavimas (krizes, paauglystės iššūkius, netektis, kitus vaikų elgesio sunkumus patiria dauguma šeimų). Išskyrus smurtą prieš asmenį; suteikti informacijos apie vaikų poreikius, tėvų vaidmens reikšmę, pagalbos formas ir naudą; Paskatinti šeimą kreiptis pagalbos.

Specialistui yra labai svarbu ir būtina išklausyti tėvus dėl kokio sunkumo kreipėsi: pasvarstyti, suteikti informacijos tėvams (šviesti tėvus) dėl kokių priežasčių gali kilti šeimos nario ir (ar) visos šeimos sunkumai; kuo svarbu kilusius sunkumus spręsti dabar? Jei sunkumai nesprendžiami, su kuo susidurs ateityje? kas ir kuo galėtų padėti? (t. y. kuo konkretus specialistas gali padėti jų atveju).

Alytaus miesto socialinių paslaugų centro Socialinės globos padalinys organizavo Advento akciją „Mažos rankos – didelės širdys“, kurios metu Alytaus Senamiesčio pradinės mokyklos prailgintos dienos grupės mokiniai pynė Advento vainikus ir įteikė juos vienišiems senjorams.

Advento laikotarpiu svarbus ne tik laukimas, bet ir gerumas, susikaupimas, bendrystė. Ši akcija stiprina kartų tarpusavio santykius ir primena apie dalijimosi džiaugsmą.

Po pamokų mokiniai kartu su prailgintos dienos grupės auklėtojomis Sigute Martinėniene ir Vaida Burneikiene nupynė šešis vainikus. Mokiniai su mokytojomis bei Socialinės globos padalinio darbuotojomis lankė šio padalinio garbaus amžiaus, vienišus paslaugų gavėjus, įteikė jiems Advento vainikus, kaip dvasinės ramybės ir švenčių laukimo simbolį. 

„Juk Adventas – tai laikas, kuomet svarbu parodyti gerumą ir rūpestį vienas kitu. Tai buvimo kartu laikas. Šios akcijos metu siekiama suteikti džiaugsmą ir šilumą, sumažinti vienišumo jausmą“, – pasakojo Alytaus miesto Socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja Neringa Bartulevičienė.

Šios akcijos metu senjorai ir mokiniai džiaugėsi bendryste, sukūrė tarpusavio ryšį. Pradinukai pasakojo, kaip sekėsi pinti vainikus, kaip kiekvienas prisidėjo. Na, o seneliai pasidalijo prisiminimais apie jų vaikystėje ir jaunystėje pintus vainikus, praleistus Advento vakarus dainuojant ramias dainas, pasakojant istorijas ar buriant. 
Vaikai buvo nustebę, kad šiuo ypatingu laikotarpiu nebuvo leidžiama linksmintis, šokti, dirbti sunkių darbų.

„Tokios akcijos ne tik džiugina senelius, bet ir turi teigiamą poveikį dalyvaujantiems vaikams. Tai jiems padeda ugdyti empatiją, atsakomybę ir bendruomeniškumo jausmą“, – pastebėjo Alytaus miesto socialinių paslaugų centro Socialinės globos padalinio vedėja Agnė Kuniejienė.

Akcija „Mažos rankos – didelės širdys“ leido prisiminti tradicijas, stiprinti kartų ryšį. 

Gerumo akcijos ugdo vaikus, moko suprasti, išgirsti. Senjorams – tai džiugi galimybė pabūti bendruomenėje ir pasidalinti prisiminimais bei išmintimi.

Akciją organizuoja VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro Socialinės globos padalinio vedėja socialinėms paslaugoms Agnė Kuniejienė ir socialinė darbuotoja Neringa Bartulevičienė.

Š.m. lapkričio 20 dieną VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro darbuotojai: Jurgita Gurskienė, Edita Švetkauskienė, Neringa Radzevičienė, Raminta Štreimikienė ir Dovilė Ivanauskienė dalyvavo prasmingame Kauno kolegijos Alytaus fakulteto ir Menų ir ugdymo fakulteto Socialinio darbo katedros organizuojamos Socialinio darbo forumo kūrybinės dirbtuvės „Pasimatuok socialinio darbuotojo profesiją“ renginyje.

Pirmoji renginio dalis patyriminiai pranešimai, kuriuos rengė socialinio darbo praktikai profesionalai. Per asmenines istorijas – pabėgėlio iš Sirijos patirtį ar socialinio darbo ypatumus hospiso namuose, bei dalyvaujant kūrybinėse veiklose darbuotojai turėjo galimybę pajusti  žmonių pagalbos poreikius įvairius gyvenimo kontekstus.

Kūrybinėse dirbtuvėse „Pasimatuok socialinio darbuotojo profesiją“  dalyvavo moksleiviai ir studentai, kurie turėjo galimybę iš arčiau pažinti socialinio darbo kasdienybę ir reikšmę. Svarbu, kad jaunoji karta suprastų socialinio darbo plačią apimtį – nuo emocinės paramos iki sisteminių pokyčių skatinimo. Toks patyrimas skatina jaunimą ne tik pasirinkti šią prasmingą profesiją, bet ir ugdo socialinį jautrumą bei atsakomybę už bendruomenės gerovę.

Žinios apie socialinio darbuotojo kasdienybę ir bendradarbiavimą su įvairiais partneriais leidžia jauniems žmonėms suvokti, kokią reikšmę ši profesija turi kuriant labiau įtraukiančią visuomenę. Todėl apskritojo stalo diskusija „Socialinis darbuotojas 2030“ suteikė erdvės apmąstymams apie šios profesijos ateitį, iššūkius bei specialistų reikšmę sprendžiant visuomenės problemas.

Ateities socialinio darbo kryptys, specialistų trūkumo problema ir darbo rinkos poreikius atitinkantis profesinis rengimas – visa tai tapo diskusijų ir kūrybinių užduočių dalimi, įkvėpusia dalyvius pažvelgti į socialinį darbą kaip į socialinės aplinkos tyrėjo, socialinių pokyčių skatintojo bei socialinio gyvenimo vadybininko visumą.

VŠĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro administracijos informacija

2024 m. rugsėjo 18 d. VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro, Paramos šeimai padalinio atvejo vadybininkės Laima Katukevičienė ir Edita Švetkauskienė 2024 m. rugsėjo 10-13 d. dalyvavo keturių dienų tėvystės grupių vadovų mokymuose Vilniuje „Pozityvus auklėjimas kiekvienai dienai”, mokymuose dalyvavo 30 specialistų iš visos Lietuvos, kuriuos vedė organizacijos „Gelbėkit vaikus“ psichologė Silvestra Markuckienė.

Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vizija – tai pasaulis, kuriame kiekvienas vaikas turėtų teisę augti ir mokytis saugioje aplinkoje. Misija – įkvėpti pasaulį keisti požiūrį į vaikus ir siekti sparčių bei tvarių pokyčių jų gyvenime. Organizacija „Gelbėkit vaikus“ nuo 2019 metų vysto programą „Pozityvus auklėjimas kiekvienai dienai“. 

Pozityvaus auklėjimo projektas pradėtas 2006 m., siekiant padėti nevyriausybinių organizacijų darbuotojams skleisti žinias, kaip be smurto auklėti vaikus. Projektas greitai išaugo į tarptautinę iniciatyvą, padedančią tėvams atsisakyti fizinių ir emocinių bausmių bei sustiprinti vaikų teises į apsaugą.

Pozityvaus auklėjimo programos mokymų metu specialistės pagilino žinias apie fizinių ir emocinių bausmių padarinius, vaiko vystymąsi, sveikus tėvų ir vaikų santykius, tėvų ir vaikų konfliktų sprendimo būdus, įgavo geresnius grupių vedimo įgūdžius bei didesnį pasitikėjimą savimi. Šios žinios ir įgūdžiai bus naudingi  ateityje pasiryžus vesti tėvų grupių mokymus, prisidėti prie programos tikslo – padėti tėvams nebetaikyti fizinių ir emocinių bausmių. Pozityvaus auklėjimo kiekvienai dienai programa ypatingai naudinga tėvams, kurie šeimoje susiduria su kasdieniais sunkumais ir konfliktais, ji moko tėvus pamatyti (patirti), kokie vaikų jausmai ir mintys slypi už tam tikro poelgio, programa stiprina tėvystės strategijas, kurios skatina vaikų išmokimą, todėl vaikų elgesys palaipsniui tampa motyvuotas iš vidaus, o ne išorinės kontrolės. Mokymų metu susipažinta su patyriminėmis užduotimis, besiremiančios suaugusiųjų mokymosi principais. Užduotys sumanytos, kad padėtų ir tėvams, ir fasilitatoriams geriau suprasti bei įsigilinti į „Pozityvus auklėjimas kiekvienai dienai“ turinį.

PAKD užsiėmimų programa padalinta į aštuonis užsiėmimus po 2 valandas ir vieną 2-jų valandų trukmės tęstinį užsiėmimą. Užsiėmimų skaičių ir jų bendrą laiką galima pritaikyti prie grupės poreikių. Programa sukurta, siekiant palaipsniui keisti tėvų sąmoningumą ir nuostatas. Užsiėmimuose tėvai skatinami suvokti ilgalaikes fizinių bausmių pasekmes vaikams bei ilgalaikę pasitikėjimo, prieraišumo ir pagarbaus bendravimo naudą vaiko vystymuisi. Įgytos žinios bei asmeninis patyrimas įgalina tėvus taikyti pozityvaus auklėjimo principus savo šeimose. Ilgainiui dalyviai įgyja supratimą ir įgūdžius, kurių reikia patiems rasti tinkamiausią reagavimo būdą į iškylančius sunkumus. Šia programa siekiama, kad vaikai augtų emociškai šiltoje aplinkoje, kur yra patenkinami visi jų poreikiai, kuriems aišku, kaip veikia pasaulis ir kokie susitarimai turėtų padėti spręsti iššūkius. Tam, kad vaikas atsivertų ir norėtų pasidalinti savo džiaugsmais ir bėdomis, turi būti mezgamas šiltas tėvų ir vaikų santykis. Tėvams reikia kurti draugišką, geranorišką, o ne kontroliuojantį, įtarų, tardantį ir šnipinėjantį santykį su vaikais.

Paramos šeimai padalinio atvejo vadybininkės Laima Katukevičienė ir Edita Švetkauskienė parengė pristatymą apie dalyvavimą PAKD tėvystės grupių vadovų mokymuose.